- pliuškenimas
- pliuškẽnimas sm. (1) BŽ162 1. → pliuškenti 1: Girdėjosi vien tik vandens pliuškenimas A.Vien. Jis dar aiškiau išgirdo vandens pliuškenimą į laivelio šonus rš. Ramaus [Nemuno] pliuškenimo per triukšmą negirdžiu rš. | refl.: Tylą čia trikdė bangų pliuškenimasis į uolas rš. 2. → pliuškenti 3: Lietaus pliuškenimas slopino jo žodžius rš. 3. → pliuškenti 4: Taip aiškiai girdėti irklų pliuškenimas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.